HEROINAS

Istorija

Opiatai jau seniai vartojami ir kaip vaistai, ir kaip svaigalai. Opijus gaunamas iš sudžiovintų opijinės aguonos (Papaver somniferum) pieningų sėklų sulčių. Pirmiausia gaminamas morfijus, o iš jo - heroinas ir kodeinas.
1897 m. buvo pradėta naudoti heroiną morfijumi piktnaudžiaujantiems asmenims gydyti. "Heroinu" medžiaga buvo pavadinta dėl didelių vilčių, kad atrastas stebuklingas vaistas. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomis, pvz., vėžiu, sergantiems žmonėms. Greitai paaiškėjo, kad heroinas geriau malšina skausmą ir gydo kosulį nei morfijus, tačiau jį vartojant labai greitai atsiranda poreikis. Jau senai heroinas tapo vyraujančiu narkotiku.

Išvaizda

Heroinas - tai balti arba rudi milteliai. Jie rūkomi, uostomi, o ištirpinti vandenyje vartojami injekcijoms. Nelegaliai įsigyjamuose heroino preparatuose dažniausiai būna mažas šio narkotiko kiekis. Heroinas gali būti sumaišytas su cukrumi, chininu arba kitomis medžiagomis.

Grynas heroinas - balti milteliai, tačiau jo gatvėse negausite. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes.

Vartojimas

Heroiną galima uostyti kaip ir kokainą arba maišyti su tabaku ir rūkyti. Dažnai jis kaitinamas ant folijos lapelio virš žvakės ar žiebtuvėlio liepsnos, o dūmai įkvepiami pro šiaudelį.
Tačiau dažniausiai heroinas leidžiamas - tai efektyviausias ir pavojingiausias būdas.

Poveikis

Opiatai sukelia trumpalaikį stimulą, o paskui slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Į veną suleidus opiumo greitai pajuntama malonumo banga. Ji perauga į pasitenkinimą, kurio negali sutrikdyti nei alkis, nei skausmas, nei lytinis potraukis.
Būdingas išorinis požymis - susitraukę vyzdžiai. Vartojant didesnes dozes kūnas būna karštas, galūnės apsunkusios, burna išdžiūvusi. Tada prarandami pojūčiai ir grimztama į besikaitaliojančias budrumo ir apsnūdimo būsenas, kai išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja.
Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo gali ištikti mirtis.
Pavojus suvartoti per didelę narkotikų dozę ypač didelis tada, kai jie būna pirkti gatvėje, ir neaišku, kokia jų koncentracija. Nuo per didelės dozės kvėpavimas dar labiau sulėtėja. Jei žmogus gavo ypač didelę narkotikų dozę, jo negalima atgaivinti. Tada vyzdžiai būna susitraukę, oda - šalta, drėgna ir pamėlusi.
Medicinos tikslais vartojama paprasta morfijaus dozė veikia 3-4 valandas. Nors skausmą tuo metu galima jausti, jis yra malšinamas ir ligonis būna gerai nusiteikęs.

Šalutiniai poveikiai

Didelį pavojų kelia narkotikų leidimo technika. Dalis heroiną vartojančių narkomanų užsikrečia gelta ir AIDS dėl dažnų injekcijų nešvariais švirkštais. Taip galima sukelti širdies audinių infekciją, kepenų ligas bei stabligę.
Kitas ilgalaikio piktnaudžiavimo heroinu padarinys - įsisenėjusios ligos, pvz., dantų, taip pat įvairūs uždegimai.
Įprastas ilgalaikio piktnaudžiavimo heroinu ir kitais morfijaus preparatais padarinys - depresija ir savižudybė. Dažniausiai pusė visų opiatus vartojančių moterų turi problemų nėštumo ir gimdymo metu. Tai mažakraujystė, širdies sutrikimai, diabetas, plaučių ir kepenų uždegimai.
Taip pat joms labai dažnai pasitaiko persileidimų, išankstinių gimdymų ir dažniau nei kitoms tenka daryti Cezario pjūvį. Gimdymo metu kūdikis dažnai juda pirma užpakaliu, o ne galva. Opiatais piktnaudžiaujančių motinų vaikai būna mažesni, dauguma jų turi abstinencijos sindromą. Tokie kūdikiai dažniau miršta. Jie gali išgyventi tik specialiai gydomi.

Paveikslėliai

Paspauskite ant paveikslėlio, kad pamatytumėte originalaus dydžio.

Cheminė formulė (veikliosios medžiagos)  C₂₁H₂₃NO₅.

Cheminis pavadinimas (veikliosios medžiagos) (5alpha,6alpha)-7,8-Didehydro-4,5-epoxy-17-methylmorphinan-3,6-diol diacetate (ester)

Heroino aprašymas anglų kalba.

Platesnis cheminių ypatybių aprašymas anglų kalba.