OPIATAI

Istorija

Opiatai jau seniai vartojami ir kaip vaistai, ir kaip svaigalai. Opijus gaunamas iš sudžiovintų opijinės aguonos (Papaver somniferum) pieningų sėklų sulčių. Pirmiausia gaminamas morfijus, o iš jo - heroinas ir kodeinas.

Šie narkotikai labai palitę artimųjų rytų pasaulyje, iš kur jie ir atkeliavo i Europą, vėliau ir į Lietuvą. Senovėje opijumi svaigindavosi netgi aukštuomenė, būdavo įrengiami specialūs opijaus kambariai.

Išvaizda

Opijus dažniausiai būna tamsiai rudų gabalėlių arba rūkyti ir valgyti skirtų miltelių pavidalo.

Opiumui gauti naudojamas visas aguonos augalas – galvutė, stiebas, lapai ir net šaknys. Šis pagamintas narkotikas žargonu vadinamas "chanka", "černuška", "širka". Yra skysčio pavidalo.

Vartojimas

Opijus yra rūkomas naudojant specialius "kaljanus", o opiumas vartojamas pačiu pavojingiausiu būdu - injekcijomis i veną.

Poveikis

Opiatai slopina skausmą, todėl narkomanai pjaustosi venas, darosi tatuiruotes. Euforija pavartojus opiatų trunka 20-40 sek., o po to prasideda slopinimo reakcija, žmogus tampa mieguistas. Opiatai slopina alkio jausmą, vartojantis nori daug saldumynų (gliukozės, kuri yra energetinė medžiaga). Leidžiantis opiatus organizmas priešinasi (pykina). Būdingi siauri akių vyzdžiai (aguonos grūdelio). Poveikiui sustiprinti pridedama dimedrolio, trankviliantų, užmaskuoti - amfetaminų.
Opiatų dozė užslopina lytinio gyvenimo poreikį – narkomanai neturi ir jiems nereikia antrosios pusės. Opiatai slopina kvėpavimo raumenis, širdies veiklą. Jeigu dozė yra per didelė, narkomanas gali mirti dėl kvėpavimo nepakankamumo. Vartojantiems opiatus būdingi traukuliai, ašarojimas, sloga, pašiurpusi oda.

Šalutiniai poveikiai

Opiatai – patys nešvariausi narkotikai. Į juos primaišoma įvairių medžiagų. Tai sukelia sepsį, nuo nuosėdų užsikemša kraujagyslės (dėl to šąla rankos, atsiranda opos, dažnai tenka galūnes amputuoti). Gali atsirasti gangrena, trombai, gresia ŽIV, AIDS, hepatitai (gelta). Aguonos migdo.

Opiatai sukelia trumpalaikį stimulą, o paskui slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Į veną suleidus opiumo greitai pajuntama malonumo banga. Ji perauga į pasitenkinimą, kurio negali sutrikdyti nei alkis, nei skausmas, nei lytinis potraukis.
Būdingas išorinis požymis - susitraukę vyzdžiai. Vartojant didesnes dozes kūnas būna karštas, galūnės apsunkusios, burna išdžiūvusi. Tada prarandami pojūčiai ir grimztama į besikaitaliojančias budrumo ir apsnūdimo būsenas, kai išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja.
Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo gali ištikti mirtis.
Pavojus suvartoti per didelę narkotikų dozę ypač didelis tada, kai jie būna pirkti gatvėje, ir neaišku, kokia jų koncentracija. Nuo per didelės dozės kvėpavimas dar labiau sulėtėja. Jei žmogus gavo ypač didelę narkotikų dozę, jo negalima atgaivinti. Tada vyzdžiai būna susitraukę, oda - šalta, drėgna ir pamėlusi.

Paveikslėliai

Paspauskite ant paveikslėlio, kad pamatytumėte originalaus dydžio.

Cheminė formulė (veikliosios medžiagos)  C₁₈H₂₁NO₃.

Cheminis pavadinimas (veikliosios medžiagos) (5alpha,6alpha)-7,8-Didehydro-4,5-epoxy-3-methoxy-
17-methylmorphinan-6-ol

Opiatų aprašymas anglų kalba.

Platesnis cheminių ypatybių aprašymas anglų kalba.